Straipsniai

Jei kitam atsitinka nelaimė, dažniausiai pagalvojame: „Svarbiausia, jog tai atsitiko ne man.“ Tai mūsų tautinio charakterio ypatybė. Tačiau ši taisyklė nepasitvirtina, kai apvagiamas kaimyno butas. Pirma mintis, atėjusi į galvą, būna tokia: „Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir man?“

Per 1995-2000 metus bendras nusikaltimų skaičius Lietuvoje padidėjo 34 %. Per 2000 metus bendras vagysčių skaičius padidėjo 11,5 % iki 42365. Reiškia Lietuvoje per parą įvykdoma 116 vagysčių, arba beveik 5 vagystės per valandą. Tokie skaičiai tikrai verčia pagalvoti apie būsto apsaugą.

„Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo“, skelbia liaudies išmintis. Tinkamai nepasirūpinus savo būsto apsauga belieka gyventi tikintis, kad vagių dėmesio nepatrauks plonos būsto durys, aptemusi laiptinė ar namo prieigos bei kaimynų užmiršta tyli buveinė.

Būsto apsaugos specialistai tvirtina, jog didžiausia klaida yra skambinti visoms iš eilės saugos tarnyboms ir klausinėti, kiek kainuos būsto apsauga. Dar didesnė klaida rinktis mažiausią kainą paminėjusią bendrovę. Nepamatęs kliento būsto, patikimas specialistas telefonu niekada negalės nustatyti konkrečios apsaugos kainos. Tik apžiūrėjęs saugomą plotą, įvertinęs visus veiksnius ir išsiaiškinęs, ką labiausiai klientas nori apsaugoti, specialistas galės kalbėti apie kainą.

Lietuvos draudikai, iš apsidraudusiųjų turtą gaunantys pranešimus apie vagysčių patiriamus nuostolius, neretai susiima už galvos ne dėl vagysčių dydžio, bet dėl pavogtų daiktų keistumo. Kai kurios vagystės stebina tuo, kad pavogti daiktai pakankamai pigūs, nors bausmės vagims - didelės; kai kurie kelia klausimus - kodėl jų prireikė? Apie keisčiausius draudžiamuosius įvykius pasakoja draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento valdymo skyriaus vyresnysis ekspertas Stasys Mačiuitis.

„Lietuvos draudimo“ iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa siekiant išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Unikalus projektas atskleidė liūdną tiesą: daugiau nei pusė nuteistųjų pripažino, kad Lietuvoje lengva pavogti svetimą turtą. Šią apklausą bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu prie LR Teisingumo ministerijos atliko rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ specialistai, o duomenis apibendrino AB „Lietuvos draudimas“ analitikai.

Jei norite savo namus padaryti saugesnius, venkite dažniausiai daromų namų saugumo klaidų.

„Mes neturtingi, iš mūsų nėra ką vogti.“ Tokį atsakymą neretai išgirstame, vos tik užsiminę apie namų apsaugą. Tačiau gerai pagalvojus, užklydusį „mėlynanosį“ gali suvilioti ir senas lempinis televizorius, ir net mechaninis žadintuvas. O kas gi jus tuomet žadins šaltais žiemos rytais?

Sakoma, kad palikti namus ir į juos sugrįžti reikia mokytis iš paukščių. Tačiau ką daryti, kad grįžę į savo jaukų „lizdelį“ po linksmų vasaros atostogų rastume jį tokį, kokį palikome? Taip, naująjį plokščiaekranį televizorių ar mikrobangų krosnelę, kuriuos išsinešė ilgapirščiai, pasitaupę galime vėl nusipirkti... Tačiau ugnis gali nepalikti ir sienų, o sprogę vamzdžiai padaryti žalos viso namo gyventojams... Protingiausia prevencinių priemonių apsaugoti namams imtis kartu su atostogų planavimu. Juk atostogos kur kas malonesnės, kai žinome, jog padarėme viską, kad rastume namus tokius, kokius palikome...

Kaip išlaužiamos šarvuotos durys.